Nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytoją. Nugaros skausmai yra dažniausiai pasitaikantis negalavimas visame pasaulyje.
Laimei, priemonės gali padėti išvengti daugumos nugaros skausmo epizodų arba juos palengvinti, ypač jaunesniems nei 60 metų žmonėms. Jei prevencija nepadeda, paprastas gydymas namuose ir taisyklinga kūno padėtis dažnai išgydo nugarą per kelias savaites. Nugaros skausmui gydyti retai prireikia operacijos.
Simptomai
Nugaros skausmas gali būti nuo raumenų skausmo, deginimo ar dūrimo pojūčio. Be to, skausmas gali sklisti į koją. Lenkimasis, sukimasis, kėlimas, stovėjimas ar vaikščiojimas gali sustiprinti skausmą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma nugaros skausmų palaipsniui pagerėja gydantis namuose ir savarankiškai prižiūrint save, paprastai per kelias savaites. Kreipkitės į gydytoją dėl nugaros skausmo, kuris:
- trunka ilgiau nei kelias savaites
- yra stiprus ir nepraeina ilsintis
- plinta į vieną ar abi kojas, ypač jei skausmas jaučiamas žemiau kelio
- sukelia vienos ar abiejų kojų silpnumą, tirpimą ar dilgčiojimą
- lydi skausmas kartu su nepaaiškinamu svorio kritimu
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją dėl nugaros skausmo, kuris:
- sukelia žarnyno ar šlapimo pūslės sutrikimus
- atsirado kartu su karščiavimu
- po kritimo, smūgio į nugarą ar kitos traumos.
Priežastys
Nugaros skausmas dažnai išsivysto be priežasties, kuri paaiškėja atlikus testą ar vaizdinį tyrimą. Su nugaros skausmu dažniausiai susijusios šios būklės:
Raumenų ar raiščių patempimas. Pasikartojantis sunkių daiktų kėlimas arba staigus nepatogus judesys gali patempti nugaros raumenis ir stuburo raiščius. Prastos fizinės būklės žmonėms nuolatinis nugaros įtempimas gali sukelti skausmingus raumenų spazmus.
Plyšę diskai. Diskai yra tarsi pagalvėlės tarp stuburo kaulų. Minkšta disko viduje esanti medžiaga gali išsipūsti arba plyšti ir spausti nervą. Tačiau išsipūtęs arba įtrūkęs diskas gali nesukelti nugaros skausmo. Diskų ligos dažnai nustatomos atliekant stuburo rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus, kurie atliekami dėl kitos priežasties.
Artritas. Osteoartritas gali paveikti apatinę nugaros dalį. Kai kuriais atvejais dėl artrito stubure gali susiaurėti erdvė aplink nugaros smegenis – ši būklė vadinama stuburo stenoze.
Osteoporozė. Stuburo slanksteliai gali skausmingai lūžti, jei kaulai tampa porėti ir trapūs.
Rizikos veiksniai
Nugaros skausmą gali turėri bet kas, net vaikai ir paaugliai. Šie veiksniai gali padidinti nugaros skausmo riziką:
Amžius. Su amžiumi nugaros skausmai dažniau pasireiškia nuo 30-40 metų amžiaus.
Mankštos stoka. Silpni, nenaudojami nugaros ir pilvo raumenys gali sukelti nugaros skausmus.
Per didelis svoris. Dėl per didelio kūno svorio nugarai tenka papildomas krūvis.
Ligos. Kai kurios artrito ir vėžio rūšys gali sukelti nugaros skausmus.
Netinkamas kėlimas. Nugaros, o ne kojų naudojimas gali sukelti nugaros skausmus.
Psichologinės būklės. Į depresiją ir nerimą linkusiems žmonėms kyla didesnė nugaros skausmų rizika. Stresas gali sukelti raumenų įtampą, kuri gali prisidėti prie nugaros skausmų.
Rūkymas. Rūkaliai dažniau kenčia nuo nugaros skausmų. Taip gali atsitikti dėl to, kad rūkymas sukelia kosulį, kuris gali sukelti diskų išvaržas. Rūkymas taip pat gali sumažinti kraujo tekėjimą į stuburą ir padidinti osteoporozės riziką.
Prevencija
Fizinės būklės gerinimas ir mokymasis apie tai gali padėti išvengti nugaros skausmų.
Kad nugara būtų sveika ir stipri:
Mankšta. Reguliari nedidelio poveikio aerobinė veikla – tokia, kuri neapsunkina nugaros – gali padidinti nugaros jėgą ir ištvermę bei leisti raumenims geriau dirbti.
Vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ir plaukimas yra geri pasirinkimai. Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, kokią veiklą išbandyti.
Stiprinkite raumenų jėgą ir lankstumą. Pilvo ir nugaros raumenų pratimai, stiprinantys pagrindą, padeda paruošti šiuos raumenis taip, kad jie dirbtų kartu ir palaikytų nugarą.
Išlaikykite sveiką svorį. Antsvoris vargina nugaros raumenis.
Meskite rūkyti. Rūkymas didina nugaros skausmo riziką. Rizika didėja su per dieną surūkomų cigarečių skaičiumi, todėl metimas turėtų padėti sumažinti šią riziką.
Venkite judesių, kurie sukelia skausmą ar įtempia nugarą.
Stovėkite taisyklingai. Nesikūprinkite. Išlaikykite neutralią dubens padėtį. Ilgai stovėdami vieną koją padėkite ant žemos pakylos, kad apatinė nugaros dalis būtų šiek tiek apkrauta. Keiskite pėdas. Gera laikysena gali sumažinti nugaros raumenų apkrovą.
Sėdėkite taisyklingai. Pasirinkite kėdę su gera apatinės nugaros dalies atrama, porankiais ir pasukamu pagrindu. Padėjus pagalvę ar susuktą rankšluostį į mažąją nugaros dalį, galima išlaikyti normalų nugaros išlinkimą. Kelius ir klubus laikykite lygiai. Dažnai keiskite padėtį, bent kas pusvalandį.
Kelkite taisyklingai. Jei įmanoma, venkite sunkių krovinių kėlimo. Jei turite pakelti ką nors sunkaus, leiskite dirbti kojoms. Nugarą laikykite tiesiai – nesukinėkite, o lenkitės tik per kelius. Krovinį laikykite arti kūno. Jei daiktas sunkus arba nepatogus, susiraskite kas jums padėtų.
Rašyti komentarą